Prebiotikai ir probiotikai: kas tai ir kuo jie skiriasi?

Įvairūs mikroorganizmų tipai, žinomi kaip žarnyno mikrobiota, yra žmogaus virškinimo trakto „gyventojai“. Skaičiuojama, kad 3-4 kg sveiko žmogaus svorio sudaro jo žarnyno mikroorganizmai, taip pat teigiama, kad jų mūsų kūne yra 10 kartų daugiau nei savų ląstelių.

Probiotikai – tai gerosios bakterijos, kurios sudaro naudingą žmogaus mikrofloros dalį. Probiotiniais mikroorganizmais laikomos laktobakterijos, bifidobakterijos, propionobakterijos, termofiliniai streptokokai, kai kurios sporinės bakterijos. Skrandyje, plonojoje ir storojoje žarnoje esančios mikrobų grupės yra labai svarbios žmonių sveikatai. Žmogaus mityba yra svarbiausias veiksnys probiotikų išgyvenimui. Angliavandeniai, ypač nevirškinami, gali labai pakeisti žarnyno mikrobiotos sudėtį ir funkciją.

Prebiotikai – tai probiotinėms bakterijoms daugintis reikalinga terpė. Tai medžiagos, kurių žmogaus organizmas negali virškinti ir kurie praktiškai nesuvirškinti patenka į storąją žarną, kur ir gyvena probiotinės bakterijos. Storajame žarnyne prebiotikai tampa probiotinių bakterijų maisto šaltiniu. Dažniausiai prebiotikai yra skaidulos, ypač tirpios, kurių žmogaus organizmas negali virškinti. Naudingi žarnyno mikrobai fermentuoja šias maistines medžiagas, jomis maitinasi, įgauna energijos ir yra skatinamos daugintis.

Prebiotikai yra fruktooligosacharidai, galaktooligosacharidai, inulinas, pektinas, laktozė, skaidulos ir kai kurios kitos medžiagos. Probiotikų yra maisto produktuose, kuriuose gausu skaidulų, pavyzdžiui, vaisiuose, daržovėse ir nesmulkintuose grūduose. Probiotikų taip pat yra daugelyje fermentuotų maisto produktų, įskaitant jogurtą, raugintus kopūstus.

Abejos grupės prisideda ne tik prie bakterijų gero būvio, bet ir, veikiant bakterijas, veikia viso organizmo sveikatą.

Probiotikai

Tyrimų rezultatai paprastai rodo, kad žmonėms, turintiems skrandžio ir žarnyno sutrikimų, probiotikai gali pagelbėti. Pavyzdžiui, sisteminga žmonių, sergančių dirgliosios žarnos sindromu (IBS), tyrimų apžvalga parodė, kad probiotikai pagerina šios būklės simptomus. Prebiotikai ir probiotikai stabdo fermentacijos ir puvimo procesus žarnyne, aktyviai dalyvaudami maisto virškinime absorbuoja susidarančių dujų paviršių, pagerina virškinimą.

Apžvalgos, sudarytos iš 17 Cochrane apžvalgų, autoriai apsvarstė įrodymus, patvirtinančius galimą probiotikų naudą. Jie nustatė, kad probiotikai gali sumažinti:

·                     poreikį antibiotikams;

·                     peršalimo ligų tikimybę;

·                     sergamumą pneumonija;

·                     gestacinio diabeto simptomus;

·                     egzemos simptomus.

Taip pat didesnis gerųjų bakterijų kiekis lemia didesnį serotonino išsiskyrimą žarnyne.

Probiotikų pašalinis poveikis gali pasireikšti žmonėms turintiems silpną imunitetą, rimtų sveikatos sutrikimų, sergantiems Krono liga.

Prebiotikai

Prebiotikai yra dalis kai kurių maisto produktų, kurių organizmas negali virškinti. Prebiotikų nauda yra tiesiogiai siejama su nauda probiotikams: jie tarnauja kaip maistas probiotikams. Sufermentuoti prebiotikai bakterijų yra verčiami į trumpųjų grandinių riebalų rūgštis ir per šiuos metabolitus yra gerinama žmogaus sveikata. Tyrimai rodo, kad prebiotikai gali būti naudingi organizmui:

·                     pagerina kalcio pasisavinimą;

·                     kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje;

·                     maistas virškinamas greičiau ir neužsistovi žarnyne (taip išvengiant vidurių užkietėjimo);

·                     palaiko žarnyno barjero vientisumą;

·                     iš prebiotikų gauti bakterijų metabolitai padeda organizmui kovoti su uždegimais, prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto prevencijos, gali padėti reguliuoti kūno svorį;

·                     gali turėti įtakos atminčiai, nuotaikai, imunitetui.

Prie imuniteto/uždegiminių procesų moduliavimo prebiotikai prisideda neleisdami patogenams ir toksinams prilipti prie epitelio ląstelių, taip pat jie veikia limfoidinių audinių ląstelių receptorius.

Prebiotikai taip pat gali turėti pašalinių poveikių: pilvo pūtimas (jei anksčiau nebuvo ar labai mažai vartotos skaidulinės medžiagos),  vidurių užkietėjimas (jei vartojant prebiotikus išgeriamas per mažas kiekis vandens), viduriavimas. Tačiau juos vartojant nuosekliai ir geriant pakankamą kiekį vandens, visa tai turėtų liautis. Prebiotikų turėtų vengti žmonės turintys bakterijų išvešėjimo sindromą.